- grąžas
- grą̃žas sm. (4)
1. Pc žr. grąža 3: Grąžus užakės, ir bus viskas Sml. Akėčias palikau ant grą̃žo Krš.
2. namai be stogo; viršutinis sienojas statant namą: Vėjas dangtį nuvertė, liko tik grąžas Mlt. Jo namo tik grą̃žas uždėtas Lb. Seno tvarto tiktai grąžas Prng.
3. sieto krijas, aptvaras, skrytis; skrybėlės lankas, šonai; būgno šonai; aruodo šonas; stalo liemuo: Naujas sietas, ale tik grą̃žas suskilęs Ds. Pakabink sietą ant karties galo už grąžo Užp. Kai pirksi sietą, rinkis aukštu grąžù Rš. Rugių pripyliau ligi grąžo Ktk. | Kepeliušius susideda iš dugnio, grą̃žo ir bryliaus Ds. Kaškieto grąžas labai siauras, todėl jį lankeliu vadinam Ds. | Drūtai sustatysi grąžą, drūtas bus stalas Ml.
4. Lkm luobinis lanktis siūlams vyti, vynioti: Grąžas – iš žievės padarytas platus lankas, ant kurio veja siūlus Grv. Vyrai nukirto liepę ir iš karnos pridarė grąžų Tvr.
◊ grą̃žo rãtai astr. vienas iš žvaigždynų (Ursa Major): Grąžo, arba Grigo, Ratai EncIX674.
Dictionary of the Lithuanian Language.